Motociklizmas (A, A2, A1 kategorijos)

XIX amžiaus viduryje, vykstant pramonės revoliucijai, sparčiai tobulėjo vidaus degimo varikliai. 1886 m. G.Daimleris vidaus degimo variklį pritaikė mediniam dviračiui – taip atsirado pirmasis pasaulyje motociklas.

Tai buvo iš medžio pagaminta konstrukcija. Medinis rėmas su grakščiai išlenkta priekine dalimi, mediniai vienodo dydžio ratai, turintys po 10 medinių stipinų, medinė priekinio rato šakė, įrengta vertikaliai, medinės paminos ir du maži ratukai, prilaikantys ekipažą, kad šis nenuvirstų ant šono. Iš metalo buvo tik variklis. Jis buvo vieno cilindro, 264 cm³ talpos ir turėjo tik 0,5 arklio jėgos. Toks motociklas galėjo išvystyti nuo 6 iki 12 km per valandą greitį. Virš variklio buvo įrengtas arklinis balnas, kuris atstojo sėdynę, ant jos sėdėdamas vairuotojas sukinėjo vairą, sujungtą su priekine šake, kurioje buvo įtvirtintas priekinis ratas. Motociklininkas kojomis nesiekė žemės, todėl, norint išlaikyti pusiausvyrą, reikėjo atraminių ratukų šonuose. G.Daimlerio motociklo ratai buvo apmauti geležiniais lankais. Pirmasis motociklas pasaulyje buvo pavadintas \“Petroleum – Reitwagen\“ (1886m). Važiuoti pirmuoju motociklu buvo sunku – metalu kaustyti ratai slysčiojo, kadangi jokios amortizacijos, išskyrus balną, nebuvo vairuotoją negailestingai kratė. Variklis dirbo neritmingai, mat tuo metu karbiuratorius dar nebuvo išrastas variklis siurbė orą bei pusiau pripildytame plokščiame degalų bake susidarančius benzino garus ir greit perkaisdavo. Tai skatino konstruktorius ieškoti geresnių motociklo konstrukcijų.

Jau šio amžiaus pradžioje motociklas įgavo savitus konstrukcinius bruožus, prasidėjo motociklų gamyba pramoniniu mastu, ėmė plisti ir pavadinimas \“motociklas\“. Šis žodis sudarytas iš lotyniškos žodžio \“motor\“ – variklis ir graikiško žodžio \“kyklos\“ – ratas.

Dabar motociklas apibrėžiamas kaip vienvietė arba dvivietė dviratė sausumos transporto priemonė be kėbulo su vidaus degimo varikliu, kurio cilindrų darbo tūris yra didesnis nei 49,8 cm3. Motociklų sandara yra panaši. Visus motociklo mazgus jungia rėmas. Jis būna suvirintas iš plieninių plonasienių vamzdžių arba štampuotų detalių. Rėmo priekyje tvirtinama šakutė, prie jos priekinis ratas ir vairas, užpakalyje – galinis ratas, ties viduriu – variklis, virš jo – kuro bakas. Variklis būna karbiuratorinis arba su įpurškimu, dažniausiai 1-4 cilindrų, 2-4 taktų, aušinamas oru arba skysčiu. Pavarų dėžė paprastai būna 3-5 laipsnių, krumplinė. Sankaba 1 skridinio, sausa arba kelių skridinių panardintų alyvoje. Stabdžiai būgniniai arba skridininiai. Variklis su pavarų dėže jungiamas grandinine pavara, o pavarų dėžė su galiniu ratu jungiama grandinine pavara arba kardano velenu.

Motociklas – paprasta, pigi, greita, ekonomiška transporto priemonė. Ji sėkmingai panaudojama žemės ūkyje, prekyboje, kariuomenėje, sporte.

Po Antrojo Pasaulinio karo, kai didmiesčių gatvėse pasidarė automobiliams ankšta, imta konstruoti motorolerius. Žodis \“motoroleris\“ sudarytas iš lotyniško žodžio \“motor\“ – variklis ir vokiško žodžio \“rolen\“ – riedėti. Taip pat imta konstruoti dar viena motociklų atmaina – mopedai bei motoriniai dviračiai. Žodis \“mopedas\“ sudarytas iš jau minėto žodžio \“motor\“ ir lotyniško žodžio \“pes\“ – koja. Tačiau kaip minėta įvade, šiame darbe yra apsiribojama tik sunkiųjų motociklų tyrimu, neįtraukiant mopedų ir motorolerių, kurių variklio tūris iki 50cm3.

Dėl savo paprastos konstrukcijos motociklų eksploatacija taip pat nereikalauja daug lėšų ir pastangų. Motociklo eksploatacija yra pigesnė nei automobilių. Jo priežiūrai per metus reikia išleisti apie 1500 – 2000 Litų. Vidutiniškai motociklai sunaudoja apie 4 litrus kuro šimtui kilometrų kelio. Į juos rekomenduojama pilti A95E markės benziną. Teisingai eksploatuojant naujus motociklus, jų išvis nereikia remontuoti. Svarbu nepamiršti laiku techniškai aptarnauti motociklą, tada jo kaina nemažėja, net 4 – 5 metus. Motociklo priežiūra kainuoja nedaug ir atliekama labai greitai: alyvą reikia pakeisti kas 6000 km., priekines stabdžių trinkeles – kas 6000 – 7000 km., po tiek pat nuvažiuotų kilometrų keičiama ir užpakalinė motociklo padanga. Vieną kartą per sezoną reikia patikrinti motociklo guminių detalių būklę.

Vidutiniškai naudoto motociklo priklausomai nuo modelio kaina per metus nukrinta apie 10 procentų. Tai paaiškinama tuo, kad Lietuvoje motociklai dyla palyginti lėtai, nes vasaros yra trumpos – t.y. trumpas važinėjimosi sezonas.

Mūsų klimatas dėl trumpos vasaros, nepastovaus ir lietingo oro nepalankus važinėti motociklais. Kad ir šiltą vasaros dieną važiuojat reikia šilčiau rengtis nuo skvarbaus vėjo, apsisaugti nuo galimo lietaus. Tuo tikslu yra parduodami specialūs odiniai kombinezonai ir odiniai drabužiai. Jie ne tik šildo motociklo vairuotoją, bet ir apsaugo nuo nedidelių išorinių pažeidimų.

Viena iš svarbiausių motociklininko aprangos detalių – šalmas. Geras, apsaugantis nuo traumų avarijos atveju, šalmas – tai sudėtinga inžinierinė konstrukcija, privalanti atlikti griežtus saugumo reikalavimus. Europoje motociklų šalmams šiandien galioja ECE taisyklės NR. 22.04

Motošalmas – tai labai svarbu.

Lietuvos keliuose ir miestų gatvėse pernai nukentėjo 310 motociklais važiavusių žmonių, iš jų 36 žuvo. Daugeliui medikai nustatė galvos traumas – mat motociklo avarija visada reiškia kritimą, gi kelio danga, kaip žinome, kietesnė negu žmogaus galva. Be to, kaip ne liūdna, nemaža dalis nukentėjusių (o ir dar nenukentėjusių) avarijos metu buvo be šalmo arba šalmas nukrito, nes buvo neužsegtas – motošalmas juk reikalingas policijai, bet ne motociklininkui, tiesa? Todėl ir vežiojame šalmą ant vairo pakabinę, o neužsidėję ant galvos ir užsisegę.

Laimei, ne visi motociklais važinėjantys taip mąsto, todėl, leisdamiesi kelionėn šia transporto priemone apsirengia taip, kaip dera ir užsideda šalmą, iškarto įgaudami ne kvailiojančio plėvėsos, o beveik kosmonauto ar naikintuvo piloto įvaizdį. Bet šalmas šalmui nelygu – neužtenka, kad jis gražus ir nespaudžia. Geras, apsaugantis nuo traumų avarijos atveju šalmas – sudėtinga inžinierinė konstrukcija, privalanti atlikti griežtus saugumo reikalavimus.

Europoje motociklų šalmams šiandien galioja ECE taisyklės NR. 22. Šiais metais aktualizuotos ir dabar žinimos kaip ECE 22.04. Nuo 1998 – jų pradžios Vakarų Europoje gaminti ir pardavinėti neturinčių ECE 22.04., sertifikato motošalmus bus uždrausta, bet kol kas sugriežtinti reikalavimai dar negalioja. Vokietijos automobilių klubo ADAC ir žurnalo \“Motorrad, Reisen und Sport \“ iniciatyva pagal naujus kriterijus buvo išbandyti šiuo metu pardavinėjami Vokietijoje brangūs (o kada saugumas kainavo pigiai?) šalmai, kurių kaina nuo 500 iki 800 Vokietijos markių.

Kadangi svarbiausia šalmo funkcija – apsauga nuo smūgio, jų kevalo tvirtumas buvo bandomas dviem būdais – pritvirtintas specialiame laikyklyje šalmas 27 km/h. greičiu krisdavo ir trenkdavosi į plokkščią metalinę plokštę; šis bandymas – smūgio į plokščią paviršių imitacija. Antras bandymas – šalmas tuo pat 27 km/h. greičiu trenkiasi į metalinį kirstuką, imituojant motociklininko galvos atsitrenkimą į bordiūro kraštą.

Be šių pagrindinių, buvo atliekami šalmo nutraukimo, nuo manekeno galvos, aerodinaminio triukšmo šalmo viduje bandymai, buvo vertinamas komfortabilumas, naudojimo patogumas, matomumas motociklininkui ir net šalmo skiriamumas transporto sraute – juk ir tai turi įtakos eismo saugumui.

Po išbandymų ekspertai pripažino, kad visi 12 šalmų modelių atitinka ECE 22.04. reikalavimus, bet geriausi yra trys modeliai – \“BMW Systemhelm 3 Evoliution\“, \“Nolan N 90 GPX – Lite\“ ,\“Schubert Sun Racer\“. Šiek tiek prastesni yra \“AVG Q 3 PS\“, \“ARAI FV Plain\“, \“FM Superbike\“, \“KIWI K300\“, \“Marushin Faser\“, \“SHOEI XV Plain\“, \“Yamaha YEC Carbon\“, \“Uvex GP 500\“. (seno tyrimo duomenimis, todel dabar modeliai pasikeite)

Šių šalmų kaina Vokietijoje – nuo 499 DM iki 769 DM., bet kaip jau minėjome, saugumas negali būti pigus. Taupysite- galite atsidurti tarp tų 300 nukentėjusiųjų.

Motociklininko apranga

Mūsų klimatas dėl trumpos vasaros, nepastovaus ir lietingo oro nepalankus važinėti motociklais. Kad ir šiltą vasaros dieną važiuojat reikia šilčiau rengtis nuo skvarbaus vėjo, apsisaugti nuo galimo lietaus. Įvykus avarijai labiausiai nukenčia motociklininko galva, todėl važiuoti reikia būtinai su šalmu. Šalmą reikia gerai užsegti. Nors važiuoti su šalmu nelabai patogu, bet gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokį patogumą. Patogu, kai šalmas yra su atbrailomis. Priekinė atbraila pridengia akis nuo saulės ir lietaus, užpakalinė – sulaiko vandenį, kad nevarvėtų už apykalės. Nemažai reikšmės motociklininkui turi ir akiniai. Jie ypač reikalingi važiuojant vasaros pavakarį, kai ore apstu vabzdžių arba kai labai dulkėtas kelias. Gerai prilaikyti akiniai nevargina ir neerzina vairuotojo.Visam veidui apsaugoti nuo vėjo gerai tinka nuleidžiamas plastmasinis skydas. Skydas prie šalmo tvirtinamas taip, kad galima jį pakelti arba nuleisti. Skydas ypač patogus žiemą arba labai greitai važiuojant, nes, važiuojant didesniui greičiu, sunku kvėpuoti.

Liemeniui, kojoms, rankoms apsaugoti nuo vėjo geriausiai tinka odinis arba odos pakaitalo specialus švarkas, su suveržiamais aulais batai. Megzta arba iš minkštos medžiagos pasiūta švarko apykalė netrina kaklo. Vartojamos ir minkštos skepetaitės. Po odiniais rūbais geriausia vikėti šiltus ir minkštus vilnonius baltinius.Lietpalčiai nenaudotini, nes jų skvernai plevėsuoja ir gali patekti į rato stipinus bei grandinę. Gaminami specialūs lietpalčiai motociklininkams , kurių skvernai atitinkamai susegti. Nemalonu, kai vėjas pučia į rankoves, todėl reikia mūvėti odines pirštines, kurios užeitų ant švarko rankovių iki alkūnių. Odoniai rūbai saugo motociklininką ir nuo nusibrozdinimų nuvirtus. Lenktynėse motociklininkai susiveržia plačiu vidurius saugančiu diržu. Diržas yra su kilpomis užpakalyje laikytis keleiviui.

Kai tenka važiuoti su keleiviu ir dar vežti kuprinę, geriausiai kuprinę kabinti ne ant nugaros, bet ant krūtinės , kad nekliūdytų keleiviui. Ruošiantis turistinei kelionei, prie rėmo šonų, ties užpakaliniu ratu, prikabinami odiniai krepšiai, kelionės mantai sudėti. Bagažinę galima įrengti ir virš priekinio rato, ant jo sparno. Nedideli krepšiai kabinami ir prie priekinio rato šakutės, iš abiejų jos šonų.

Motociklą dėl mažumo kelyje sunkiau pastebėti, todėl motociklininko apranga ir ypač šalmas turėtų būti kuo ryškesnis, margesnis.Prie šalmo arba prie diržo galima pritvirtinti nedidelius šviesos atšvaitus (katafotus).

Eismo saugumas

Mažiausia motociklo avarija gali baigtis sunkiais motociko sužalojimais ir net mirtimi. Motociklininko nesaugo, nei kėbulas, nei buferiai. Avarijos metu motociklininkas krinta ant kelio arba atsitrenkia į kią transporto priemonę, medį, stulpą, patenka po ratais. Reikia atsiminti, kad automobilio avarijoje visada nukenčia automobilis, keleiviai gali išlikti net nesužeisti, o motociklo avarijoje visada nukenčia motociklininkas. Saugiausia motociklininkui važiuoti tada, kai aplink jį kuo daugiau laisvos erdvės ne tik iš priekio, bet ir iš užpakalio bei šonų.

Motociklas mažesnis už automobilį, todėl vairuotojai ir pėstieji sunkiau ir vėliau pastebi motociklą, negu automobilį. Ypač sunku pastebėti motociklą, kai jis pilkai arba žalsvai nudažytas ir važiuoja iš priekio blogai apšviesta gatve.

Dažni atvejai, kai automobilio vairuotojas daro kairįjį posūkį, nepastebėjęs ir nepraleidęs iš priekio atvažiuojančio motociklo. Tad motociklininkas turi įdėmiai stebėti kitų vairuotojų ir pėsčiųjų elgesį ir atspėti jų ketinimus. Reikia būti atsargiam ir kaime, kur arti kelių rišami gyvuliai . Pasibaidęs gyvulys gali skersai kelio ištempti grandinę, kuri įsipainioja tarp ratų, suveržia motociklininko kojas.

Negalima staiga pakeisti važiavimo eilės, sukti nepažiūrėjus, kas darosi užpakalyje. Suveržtas šalmas, variklio triukšmas ir oro virpesiai trukdo gerai girdėti, todėl motociklininkas turi būti ypač apdairus.

Eismo saugumui dar reikšmės turi tvarkingi stabdžiai, stop, posūkių ir garsinis signalai, užpakalinis bei priekiniai žibintai.. Motociklininko rūbai ypač šalmas, turi būti, kuo šviesesni, ryškesni, kad kiti vairuotojai iš tolo ir ypač tamsoje jį pastebėtų. Gerai, kai prie diržo, prie pirštinių atbrailų pritvirtinami atspindžio stilkliukai arba priklijuojamos tamsoje šviesą skleidžiančios juostelės.

Kad motociklo niekas kitas nenuvažiuotų, geriausia užrakinti vairą arba ratą. Tam tikslui gaminamos specialios spynos. Važiuojant be priekabos slidžiu keliu, lengva nuvirsti. Ypač reikia saugotis apledėjusių ruožų, atsitiktinių alyvos dėmių ant asfalto, moliu arba durpėmis užterštų vietų. Tokius ruožus geriausia pravažiuoti nestabdant bei išminus sankabą ir nesukiojant vairo. Įsidemėtina,kad vasarą ,tik pradėjus lyti, iškritus rasai, kelias būna slidesnis, negu stipriai lyjant. Padanga su nudilusiu protektoriumi daug slidesnė, kai kelias šlapias ir motocikas mažai apkrautas.

Iki motociklu atsiradimo

Seniausia sausumos transporto priemonė – tai žmonių arba gyvulių velkamos rogės. Didelė pažanga šioje srityje padaryta, išradus ratą ir pritaikius jį vežimui. Žmonės ištisus šimtmečius siekė pasigaminti tokį vežimą, kuriuo būtų galima važiuoti pačiam, sukant jo ratus. Žmogaus jėga varomi vežimai atsirado 18 amžiaus antroje pusėje. Tokius vežimus bandė pasigaminti meistrai išradėjai L. Šamšurenkovas (1751), I. Kulibinas (1791), E. Artamonovas (1801) ir kiti. Tačiau to meto vežimai dėl didelio svorio ir sunkiai besisukančių ratų netiko naudoti, nes tokiam vežimui varyti neužteko žmogaus jėgos. Patobulinan vežimus, buvo mažinamas ratų skaičius, panaudojami metaliniai apkaustai. Lengviausiais vežimas – dviejų ratų. Apžergus tokį dviratį ir kojomis atsispyrus nuo žemės, buvo galima važinėti.Važinėjant dviračiais, ypač greičiau riedant į pakalnę, įsitikinta, kad, sukiojant priekinį vairuojamąjį ratą, galima išlaikyti ir pusiausvyrą. Pirmieji dviračiai patraukdavo meistrų išradėjų dėmesį ne tik savo praktine nauda, kiek noru sukurti kažką novatoriškiau, ortiginaliau.
1801 metais E. Artamonovas savo dviračiu iš Uralo nuvažiavo į Maskvą. Vokietijoje medinį dviratį 1813 metais pasigamino ir juo važinėjo K. Draisas. Dabartinę formą dviratis įgijo 1860 – 1865 metais.
19 amžiaus viduryje, vykstant pramonės revoliucijai, sparčiai tobulėjo degininiai (vidaus degimo) varikliai. K. Bencas 1885 m. benzininį variklį pritaikė triratei karietai – pirmajam automobiliui, o 1886 m. G. Daimleris – mediniam dviračiui – pirmajam motociklui.

Motociklu parko raida Lietuvoje

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje motociklų skaičius buvo šešiaženklis. Tuometinės VAI darbuotojai juokaudami motociklų statistiką vadino \“mirusiomis sielomis\“: – bene pusė tuomet registruotų motociklų senai nebevažinėjo, jų rėmai ir varikliai mėtėsi patvoriuose ir garažuose.

Tačiau didelė gyventojų dalis iš tiesų naudojo savo motociklus kaip transporto priemones, ir ne tik į darbą nuvažiuoti, bet ir tolimoms kelionėms. \“Javas\“ su lietuviškais numeriais galėjai sutikti Karpatuose, Kryme, Kaukaze, Karelijoje, net Vidurinėje Azijoje.

Motociklo ekonomiškumas ir maža kaina buvo prieinami tiems žmonėms kurie neistengė nuspirkti tuo metu žymiai brangiau kainavusio automobilio. Tarybų Sąjungoje pagamintas motociklas kainavo iki 10 kartų mažiau nei automobilis. Tuo galima paaiškinti faktą, kad 1975 – 1990 metais Lietuvoje motociklų buvo įregistruota daugiau nei 200 tūkstančių.. Vien faktas, kad 1975 metais Lietuvos keliuose motociklų buvo du kartus daugiau nei lengvųjų automobilių ir kad kas antra įregistruota transporto priemonė buvo motociklas, rodo apie didelę tuometinę motociklų rinkos apimtį.

Tačiau jau 9 dešimtmetyje sparčiau didėjant automobilizacijai motociklų skaičius ėmė mažėti. Be to nuo 1990 metų į Lietuvą buvo pradėti įvežti pigūs automobiliai, kurie ilgainiui visiškai išstūmė tarybinius motociklus. Kadangi dauguma gyventojų motociklų neišregistravo, o tiesiog paliko juos kaip metalo laužą. Kelių policijos apskaitoje iki pat 1995 metų buvo per 170 tūkstančių motociklų. Galima drasiai teigti, kad masinė automobilizacija ir palyginti nedidelė automobilių kaina lėmė motociklų išstūmimą iš rinkos. Vyksta aiškus lengvųjų automobilių įsigalėjimas ir motociklų skaičiaus kritimas.

1995 metais įvedus Lietuvoje naujus valstybinio numerio ženklus, visos transporto priemonės privalėjo būti perregistruojamos. Nuo 1995 metų iš 170 tūkstančių motociklų perregistruota buvo tik trumputį daugiau nei 20 tūkstančių (žr.6 lentele)

6. lentelė. Įregistruotų motociklų skaičiaus kitimas 1970 – 1998 metais,[13]
Metai Motociklų skaičius, vnt.Dalis visų TP skaičiuje
1970 164531 39 %
1975 255192 46 %
1980 276690 44 %
1985 217812 32 %
1990 192123 23 %
1994 172946 18 %
1995 20033 2 %
1996 19402 2 %
1997 19128 2 %
1998 19266 2 %

Reali motociklų dalis bendrame transporto priemonių skaičiuje nusistovėjo 1995 metais perregistravus visas transporto priemones. 1995 – 1999 metais motociklų skaičius nežymiai keitėsi, tačiau visumoje jis liko toks pats – apie 20 tūsktančių.

Pagal bendrą įregistruotų tranporto priemonių skaičių 1998 metais (1129849vnt.), motociklai sudaro tik apie 2 proc.

Didėjant automobilizacijai, pagrindine transporto priemone tampa lengvasis automobilis. Jis yra žymiai praktiškesnis nei motociklas. Jis nėra toks priklausomas nuo oro sąlygų, galima eksploatuoti žiemą, lyjant ar sningant. Be to lengvojo automobilio talpa ir keleivių skaičius žymiai lenkia motociklą. Ėmus įvežti į Lietuva didelį kiekį pigių, naudotų automobilių iš Europos, vis daugiau žmonių kaip transporto priemonę pasirinko automobilį nei motociklą. Nuo pat 1975 metų lengvųjų automobilių skaičius ėmė pastoviai augti. Per 25 metus Lietuvoje jis padidėjo nuo 100 tūkstančių iki 1 milijono. Tuo tarpu motociklo kaip transporto priemonės reikšmė visiškai sumažėjo.

Tačiau dabar vėl pradėta atsigręžti į motociklus. Jie turi ir savitų privalumų. Motociklai mažiau teršia orą, mažai naudoja degalų ir gerokai leidžia sutaupyti laiką, esant \“kamščiams\“. Jie yra dinamiškesni nei automobiliai. Šių savybių dėka motociklai turi savo panaudojimo sferą. Užsienyje jie naudojimi pašto siuntų ir kurjerių paslaugų versle, smulkių prekių ir maisto pristatymui į namus. Taip pat juos itin plačiai naudoja specialios tarnybos tokios kaip policija, saugos tarnybos.

Iki šiol Lietuvoje motociklai kaip specializuota transporto priemonė buvo naudojama ne itin plačiai. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad iki 1995 metų vyravo prekyba NVS ir Rytų Europos gamybos motociklais, kurie šiam tikslui netiko, o specializuotų naujų vakarietiškų motociklų salono nebuvo. Ši motociklų rinkos dalis turėtų augti, nes atsiranda daugiau salonų siūlančių ir specialaus panaudojimo motociklus bei atitinkamą įrangą. Motociklus ėmė naudoti Kelių policija, Pasienio policija, kai kurios saugos tarnybos.

Sumažėjus motociklo kaip transporto priemonės reikšmei, šiai prekei imtas suteikti visai kitas pobūdis. Parduodant motociklus vis labiau akcentuojamas socialinis motyvas. Šiandien motociklas tampa ne tik transporto, bet ir turizmo, laisvalaikio praleidimo, savęs įprasminimo bei sporto priemone. Daugumai žmonių motociklas asocijuojasi su praeitimi, primindamas tuos laikus, kai motociklai sudarė didžiąją transporto priemonių dalį. Ši motociklų rinkos dalis turi tendenciją didėti.

Be to svarbu yra priminti, kad motociklas tai – jaunimo transporto priemonė. Motociklus galima vairuoti jau nuo 16 metų. Motociklų populiarumą būtent tarp jaunimo lemia tai, kad jaunimui nėra taip aktualus komfortas ir kiti automobilio privalumai, o pirmenybė teikiama ekonomiškumui ir dinamikai.

Kadangi per 5 paskutinius metus motociklų skaičius vidutiniškai nusistovėjo ties 20 tūkstančių riba. Galima spręsti kad kaip transporto priemones, motociklus naudoja būtent ši dalis vairuotojų. Ji turėtų nežymiai augti vis labiau įsisavinant efektyvų motociklų panaudojimą miestų sąlygomis. Mano manymu, perpektyvoje motociklų skaičiaus didėjimą lems socialiniai faktoriai. Didelis rinkos augimas būtų motociklus įsigyjant turizmo, laisvalaikio praleidimo, pramogų tikslais. Motociklininkų judėjimo paplitimas, mototurizmo populiarumas, prestižas – yra vieni pagrindinių socialinių faktorių įtakojančių naujų motociklų prekybą.

Remiantis šiais teiginiais galima teigti, didelę dalį motociklų rinkos ateityje sudarys nauji, vakarietiški klasikiniai motociklai. Nors padėtis dabartiniame motociklų parke rodo, kad pagal įregistruotų motociklų skaičių pirmauja Iž ir Jawa markių motociklai, situacija palaipsniui turėtų keistis. Tiek pagal kasmet įregistruojamų naujų motociklų skaičių tiek pagal importo duomenis, dominuoja tik vakarietiški modeliai.

Motociklai SOVIETU SAJUNGOJE
(is sovietnes literaturos pejeme S.K.)

Šiuo metu Tarybų Sąjungoje motociklai gaminami Iževske, Irbite, Minske, Kijeve, Kovrove. Tuloje gaminami mopedai \“Рига\“ tiekia Šiaulių gamykla \“Vairas\“,

TSRS importuoja šiuos motociklus: čekoslovakiškus \“Java\“, \“ČZ\“, \“ESO\“, vengriškus \“Pannonia\“, iš VDR – \“MZ\“, \“AWO\“, \“Simson\“. Įvežami taip pat čekoslovakiški motoroleriai \“Čezeta\“, mopedai \“Javeta – sport\“, \“Javeta – standart\“, vokiški mopedai \“Simson\“

Bulgarijoje gaminami 250 cm³. dvitakčiai motociklai \“Balkan\“, kurių konstrukcija turi daug bendro su čekoslovakiškomis \“Javomis\“.
Lenkijoje gaminami keturių taktų 350 ir 500 cm³ – dvitakčiai motociklai \“WSK\“.

Jugoslavijoje Zagrebo gamykla \“Tomos\“ motociklus ir mopedus gamina pagal firmos \“Puch\“, o Sarajevo gamykla \“Pretis\“ – motociklus ir motorolerius pagal firmos \“NSU\“ licenzijas.

Italijoje motociklus gamina \“Moto – Guzzi\“, \“Gilera\“, \“MV – Augusta\“, \“Dukati\“ (Ducati), \“Giro d’Italija\“ ir kitos firmos. Italijoje labai paplitę maži 50 – 75 cm³ motociklai ir mopedai. Juos gamina \“Moroni\“, \“Benelli\“, \“Rumi\“, \“Parilla\“, \“Mondial\“, \“Motobi\“ ir kitos firmos.

Japonijos firma \“Honda\“ – stambiausia pasaulyje motociklų gamykla. Per metus ji pagamina daugiau kaip 1,8 milijono motociklų. Garsios yra ir japonų firmos \“Jamacha\“, \“Suzuki\“, \“Kawasaki\“. 1973 m. \“Suzuki\“ pagamino eksperimentinius motociklus su 45 kW galios vieno cilindro Vankelio varikliais.

Anglų firmos \“Vilje\“ (Villiers), \“Ekselsier\“ (Exelsior), \“Grivs\“ (Greeves), \“Frensis – Barnet\“ (Fransis – Barnett), \“Ariel\“ gamina motociklus su dvitakčiais varikliais. \“Vilje\“ gamykla yra didžiausia pasaulyje dvitakčių motociklinių variklių gamykla. Anglų firmos \“Norton\“, \“Triumf\“ (Triumph), \“BSA\“, \“AJS\“, \“Rojal: (Royal), : \“ENFIELD\“, :Metčles\“ (Matchless), \“Vincet\“ gamina 500 – 650 cm³. darbinio tūrio motociklus su keturtakčiais varikliais.

Švedai turi dvi motociklų gamyklas – \“Hskvarna\“ (Husqvarna) ir \“Monark\“.

Vakarų Vokietijoje motociklus gamina šios firmos: \“NSU\“, \“BMW\“, \“DKW\“, \“Puch\“, \“Ciundap\“ (Zündapp) ir kitos.

Jungtynėse Amerikos Valstijose motociklus gamina \“Harley – Devidson\“, \“Indian\“ ir kitos firmos. JAV motociklai nepopuliarūs ir naudojami tik policijoje ir kariuomenėje.

Kiekvienos šalies motociklai turi savitas ypatybes. Tarybiniai motociklai pritaikyti blogesniems keliams, žemesnės kvalifikacijos vairuotojams, todėl jie paprastesni, tvirtesni, patvaresni, bet ir sunkesni. Švedijoje mokesčių sistema ir reikalavimai vairuotojo teisėms gauti ypač palankūs, kai motociklo masė ne didesnė kaip 75 kg. Todėl švediški motociklai labai lengvi, detalėms naudojami lengvųjų metalų lydiniai ir atsparūs chromo – molibdeno plienai. Itališki motociklai pasižymi dideliu greitėjimu, konstrukcijos novatoriškumu; jie vadinami temperamentingais ir lyginami su raketomis. Gerus lenktyninius motociklus gamina čekoslovakai, italai, anglai, vokiečiai. Pastaruoju metu vis daugiau ima garsėti japoniški motociklai.

Daugiausia motociklų gaminama Japonijoje – apie 3,7 milijono per metus, Prancūzijoje – 1,2 milijono. Tarybų Sąjungoje 1973 metais pagaminta daugiau kaip 930 tūkstančių motociklų ir motorolerių.

Motociklizmas

 

motokursai logo   Vairavimo instruktorius konsultuoja Tel. Nr. +37065691780